vištolis

vištõlis sm. (2) žr. viščiukas 1: Ponas dav[ė] rykščių ma[no] diedukuo, kam vištõlį pamynė LKKXIII134(Grv). Zara jau atpigs vištõliai, bo jau daug jų yra Grv. ^ Vištõlis vištos nemokia Grv.